zurzėti

zurzėti
zurzė́ti, zùrza, -ė́jo RŽ; Kos59 1. intr. DŽ, NdŽ zirzti, zvimbti. 2. intr. NdŽ ūžti, burgzti (apie mechanizmą): Tik zùrza [radijas], nieko negirdėt Drsk. Elektrinis laikrodis ėmė zurzėt, tai ir mokytojas suvokė, kad pamoka baigiasi Mš. Suksi girneles, kad nezurzė́tų, piktas šešuras kad negirdėtų (d.) Švnč. | Kaip girnos dantys zùrza ir zùrza (po truputį skauda, smelkia) Ob. ║ girgždėti: Grizas rankoj zùrza Zr. ║ gurgždėti, išduoti trynimosi garsą: Galvą išprausiau, net zùrza Švnč. 3. intr. impers. griausti, griaudėti: Vakaruose zùrza – bus lietaus Vrn. 4. intr. Dbč inkšti, murkuoti, burkuoti: Katė zùrza Dbč. Čia kas ažu langu zùrza ir zùrza kap katinai Dv. Zùrza kap katė, miltuose pridarius LTR(Srj). Kad būt kiaulė, tai kriuksėtų, kad būt šuva, tai zurzėtų LTR(Kb). Zurza lyg šuo pautus kasydamas LTR(Mrj). ║ urgzti, riaumoti: Girdi, čia kas zùrza prieg miško – ateina meška DrskŽ. 5. intr. Gmž, NdŽ, Ds, Švnč, Dglš verkšlenti: Zurzė́[jo] zurzė́[jo] atsistojus mergaitė Kt. Vaikelia, aukselia, nezurzė́k DrskŽ. Vaikas nemiega, tik zùrza i zùrza Gs. Nezurzė́k taip negražiai Akm. Vaikai zùrza, jau nori valgyt Krs. 6. intr. DŽ, NdŽ, KŽ, Gž, Mrj, Dsm, Smn, Ūd, Sn, Grv, Dbč nepatenkintam murmėti, priekaištauti, skųstis: Zurzė́j[o] zurzė́j[o], negerai ir negerai Mrc. Ko tu čia zùrzi visas vakaras, a nenustosi? Plv. Pradėjo zurzė́t, kad šalta – atanešiau kaldrą, užverčiau Mžš. Atgrąžinkiat svetimas žemes, i nėkas nezurzė́s Krš. Tėvai pradėjo zurzė́t, ka per prasta [marti], reikėtų puikesnės Žvr. I mūsų [sūnus] ilgą laiką burbėjo, zurzė́jo Jsv. A šiokia, a tokia vis zurzė́s, vis zurzė́s – tokia [moterų] veislė Rdn. Bobomi tiktai zurzė́t, ką te! Azr. Zurzė́jo ir zurzė́jo an manę senis Nč. Aš zùrzu ir zùrzu, rėkiu, kad negert[ų] DrskŽ. Zurzė́jai, ką aš rašau, malkos neatnešu Kpč. Senam darato reikia tylėt, nezurzė́t Azr. Anas vis zùrza: – Mano žmonelė nedrūta Švnč. Ko dar zùrzi, vilkis ir eik ganyt Vb. Visi zùrza, kad nėra muzikos Brš. Gerai vienam: tyku ir tyku, niekas nezùrza Dg. Zùrzi po nosia ir nieko neseka suprast Vrn. ^ Zùrza kap ubagas, kruopas pabėręs Lp. 7. tr., intr. niūniuoti, dainuoti (ppr. be žodžių): Visokias giesmes giedi, zùrzi Drsk. Jis ir zurzėj[o], ir giedoj[o], ir viską darė Vrn. Man tai tęnai juokas, kap tę gali neišmokt, aš ana išgirdau, tai ir zùrzu kap katinas, zùrzu Knv. 8. intr. tekėti maža srove: Ar dagi zùrza sula ben kiek? Trgn. Upelis tik ką zùrza Ds. ║ Slk šlapiuoti, varvėti: Vanduo zùrza iš žaizdos Ktk. ║ praleisti vandenį: Utarai negeri, diečka zùrza Ign. Pataisyk viedrą, ba jau pradėjo vanduo zurzė́t pro dugnį Krd. \ zurzėti; apzurzėti; įzurzėti; išzurzėti; pazurzėti; suzurzėti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно решить контрольную?

Look at other dictionaries:

  • zurzėti — vksm. Tik zùrza rãdijas, niẽko negirdėti …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • zurzėjimas — sm. (1) 1. → zurzėti 2: Aš sėdėjau ant zoslano Kūlvertynėje ir klausiausi tuščių girnų zurzėjimo rš. 2. NdŽ → zurzėti 5. 3. DŽ, NdŽ, Dglš, Mrj → zurzėti 6: Nieko nemačis tavo zurzėjimas, geriau tylėk An. Nebebuvo girdėti to nuolatinio senutės… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išzurzėti — 1. intr. kurį laiką zurzėti: Jos visą rytą išzurzėjo Kkl. 2. tr. zurzant, verkšlenant išprašyti: Dėl to išzurzėjau – suknelę nupirksit Dglš. 3. intr. varvant, tekant išsivalyti (apie žaizdą): Rona pamažu išzurzėjo Slk. zurzėti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • suzurzėti — 1. intr. imti zurzėti, urzgėti: Meška sumurmėj[o] sumurmėj[o], suzurzėj[o] suzurzėj[o] – suėdė LTR(Kb). 2. intr. Pv, Slm suniurnėti: Ir vėl čia tas šuva, – suzurzėjo senelė rš. Vai, ar tik vienas Dievas žino, – suzurzėjo senas Kukis V.Krėv. ║ tr …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apzurzėti — 1. tr. apibarti: Močiutė vaikus apzùrza, kad neklauso Dkš. 2. intr. apskresti: Puodynė apzurzėjus, apkrekėjus, kaip tu jon ir pieną bepili?! Ds. 3. intr. apdžiūti: Apzurzėjusio medžio lapai geltonuoja Ml. zurzėti; apzurzėti; įzu …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • birzgėti — birzgėti, bìrzga, ėjo intr. 1. čirškėti, spirgėti: Bìrzga taukai ant petelnės Trgn. 2. niurnėti, zurzėti, murmėti: Supykęs bìrzga Trgn. Ar negali nurimt, ko čia bìrzgi? Ds. ^ Ko bìrzgi, kaip į lūpą įgeltas? Trgn. 3. karščiuotis, skubėti: Ai …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • gurgždėti — 1 gurgždėti, gùrgžda, ėjo intr. 1. girgždėti; gergžti; čiužėti: Sniegas gùrgžda einant, važiuojant šalty J. Šlapias stiklas, pirštu trinant, gùrgžda Š. Kinktai, batai nauji gùrgžda J. Gerai išdirbtas kailis, rankose gniaužomas, gùrgžda Krkl …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • križenti — 1 križenti, ẽna, ẽno intr. 1. čeksėti, tauškėti (apie šarką): Šarka križẽna ir križẽna KlvrŽ. 2. tankiai ir garsiai kalbėti, įkyriai kartoti: Ana kaip šarka križẽna – nepaduoda audeklo, nuo daikto sako ir sako neduosiu J. Ot tol križensu,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pazurzėti — 1. intr. Srj, Mrc, Ds pabambėti, papriekaištauti: Gal tie tėvai ir per daug pazùrza Plm. Pazurzėjo pazurzėjo ir nutilo boba, ką padarysi Drsk. Motera iškęs nepazurzėjus, kur tu regėjai Drsk. Vyras pazùrza dėl valgio Dkš. Tingi dirbt, tai toj… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • zirzenti — ( ęti), ẽna, ẽno 1. intr. Ser, NdŽ, KŽ pamažu zirzti: Vabzdžiai aplinkui zirzẽno DŽ. Spietį suimi, ir bitės zirzẽna ramiai Knv. ║ skraidant tyliai zirzti: Bitelės zirzẽna po dobilus Ėr. Štai į uodą pasivertęs po seklyčią jis (pakaruoklis)… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”